Tvarumas statybų sektoriuje tampa vis aktualesnis, o inžinerijos ir technologijų pažanga leidžia kurti naujus sprendimus, kurie mažina poveikį aplinkai.
Tačiau kaip atrodo kelias į šią sritį? Kaip inžinierius gali tapti tvarumo ekspertu?
Šiame interviu savo asmenine patirtimi dalinasi naujoji „Staticus“ tvarumo inžinierė Irina Nikitina.
Ji pasakoja kaip prasidėjo karjera įmonėje, su kokiais iššūkiais teko susidurti ir kaip asmeninis augimas bei bendradarbiavimas leido tvarumui atsirasti jos kelyje.
Papasakokite, kaip pradėjote dirbti „Staticus“?
Viskas susiklostė labai natūraliai.
Buvau tik ką baigusi studijas užsienyje, pastatų technologijas, kurių viena iš krypčių buvo fasado inžinerija. Grįžusi į Lietuvą net nesitikėjau rasti darbo vietą šioje srityje, tačiau darbo paieškų platformos pagalba mane surado „Staticus“ žmonės ir priėmė į komandą.
Kai prisijungiau, įmonėje dirbo vien lietuviai, tarptautinio konteksto beveik nebuvo. Po truputį kaupiau žinias, patirtį, dalyvavau vis įdomesniuose projektuose. Tuo metu pati įmonė taip pat augo ir keitėsi.
Natūralu, kad augant įmonės mastui ir man pačiai kilo noras tobulėti.
Kokios buvo pirmosios pareigos ir kaip toliau vystėsi karjera?
2015 metais prisijungiau kaip konstruktorė–inžinierė. Tad nuo jaunosios specialistės augau iki vyresniosios.
Dirbau su 3D ir Revit programomis, skaičiavau, kol patekau į techninio dizaino skyrių. Tai irgi buvo savotiškas iššūkis.
Po beveik dešimties metų atsirado nauja galimybė ir supratau, kad tai – kaip tik man. Nors mano mokslai ir buvo susiję su tvaria fasadų inžinerija, ilgai negalėjau rasti būdų, kaip pritaikyti įgytas žinias. Kai atsirado proga tai padaryti „Staticus“ viduje, labai apsidžiaugiau ir norėjau save išbandyti.
Kuo „Staticus“ yra unikali darbo vieta?
Sakyčiau, kad pagrindinis aspektas čia – tai kolegos, atmosfera ir bendravimas.
Visi noriai padeda, galima bet kada kreiptis patarimo, niekas nebijo klausti. Jei kyla klausimų ar abejonių, visada yra, kas patars ar padės išspręsti problemą. Tai, mano manymu, vienas didžiausių „Staticus“ privalumų.
Taip pat imponuoja įmonės augimas – per pastaruosius dešimt metų ji iš vietinės bendrovės tapo tarptautinė žaidėja.
Kas labiausiai motyvuoja naujose pareigose?
Tai, kad man nauja sritis su daugybe neatskleistų ir neištyrinėtų aspektų.
Nors Europoje vis stiprėja reikalavimai tvarumui, tačiau daug kur dar trūksta aiškumo ir supratimo. Daug pilkų zonų. Tad reikia suprasti, priimti ir remtis naujomis direktyvomis. Nuspręsti, kaip įmonė dirbs, prisitaikys, atlieps nustatytus rinkos poreikius.
Būtent tai mane ir motyvuoja. Kyla noras padėti įmonei atsirinkti, išgryninti procesus, suprasti, kaip numatyti reikalavimai veikia praktikoje, ir kartu prisidėti prie realių pokyčių.
Klausimas, kiek mes kaip įmonė ir kaip specialistai galime padaryti, man atrodo labai įdomus ir svarbus. Tad noriu mokytis, studijuoti ir aiškintis.
Kokias galimybes įsivaizduoji savo naujose atsakomybėse?
Bandžiau save įsivaizduoti po 10 ar 20 metų. Naujos technologijos, jauni profesionalai, didėjanti konkurencija – supratau, kad netraukė mintis ir toliau dirbti tik su brėžiniais. Tačiau dabar matau erdvę augimui, tobulėjimui. Galimybę tapti savo srities profesionale.
Man svarbu, kad tvarumo tema nebūtų tik teorija, bet taptų praktine realybe. Todėl matau potencialą atrasti ir pristatyti naujas, tvaresnes medžiagas, kurios galėtų užtikrinti ilgaamžiškumą ir efektyvumą arba – pernaudojimą.
Svarbu ne tik žinoti, kokias medžiagas galime naudoti, bet ir šviesti kolegas. Padėti rinktis tinkamiausius sprendimus atsižvelgiant į kainą, poveikį aplinkai ir ilgaamžiškumą. Nes tikiu, kad ne viską mes žinome, kad gali atsirasti naujovių, kurios galbūt pagerins pastatų kokybę, kuriuose dirbame ir gyvename.
Kuo naudinga sinergija tarp skirtingų sričių specialistų?
Galimybė mokytis iš savo srities profesionalų, auginant asmenines kompetencijas.
Daug mokausi iš Laura Craft. Ji turi ne tik daugiau patirties, tačiau ir kitokį požiūrį. Bendradarbiaujame, diskutuojame, dalijamės atradimais ir patirtimi.
Kartu šiuo metu dalyvaujame įvairiuose projektuose, susijusiuose su medžiagų mokslu ir Europos reglamentais dėl anglies dioksido emisijų mažinimo. Tai globalūs klausimai, kurie veikia ir mūsų darbą.
Siekiame rasti pusiausvyrą tarp kūrybiškumo ir techninio įgyvendinimo – reikia ne tik sugalvoti naujas idėjas, bet ir įvertinti, ar jos realiai pritaikomos.
Kokius asmeninius tikslus keli šioms naujoms pareigoms?
Mano noras, kad projektuose būtų naudojama kuo daugiau įvairesnių medžiagų. Tad tikslas – išrinkti ir padaryti alternatyvių medžiagų sąrašą, kurias galėtume pasiūlyti klientui ir jos atitiktų reikalingą kokybę. O mums, kaip įmonei, privalumą, kad mes galime suteikti tokias opcijas.
Taip pat, skatinti kitų skyrių įsitraukimą, kelti diskusiją, kodėl tai yra svarbu, ką mes darom, kad būtų geriau. Keisti požiūrį, kad tvarumas tik mada, kuri galbūt nėra visiškai skaidri. Pateikti kitokį požiūrį ir supažindinti, kad yra realių sprendimų, kurie gali ir daro įtaką visuomenei.
Ir žinoma, skatinti tiekėjus įgyti reikiamus sertifikatus, atitikti reglamentus ir pan. Kad vyktų tarpusiškas bendradarbiavimas, o nereikėtų reikalauti ir aiškinti, kodėl tai yra svarbu ir kad to tikrai reikia, nes to reikalauja įstatymai.
Papasakoki šiek tiek apie savo gyvenimą už darbo ribų.
Po darbo didžiąją dalį laiko skiriu šeimai ir gamtai.
Mėgstu žygius, plaukimą – tai man padeda atsipalaiduoti, nesiekiant tobulumo. Taip pat turiu šunį, kuris yra tarsi ramybės oazė. Paglostai ir visas stresas kažkur dingsta.
Nesivaikau šurmulio – man svarbiausia laikas su artimaisiais, kelionės, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.