„Mano startas „Staticus“ įvyko taip seniai, kad net sunku prisiminti“, – šypsosi Marius Turba, įmonėje dirbantis jau 18 metų. Dar būdamas studentu, prisijungęs prie „Staticus” vienai vasarai, dabar jis yra Gamybos skyriaus vadovas. Kaip tikras profesinio augimo ir galimybių pavyzdys, Marius jaučia, kaip kiekvieną dieną tobulėja ir tampa geriausiu vadovu, kokiu tik gali būti. O tai tapo įmanoma dėl palaikančios ir pasitikėjimu grįstos darbo kultūros, kuri kuriama „Staticus“.
Kaip atrodė jūsų darbo pradžia „Staticus“? Kaip rūpinatės naujais komandos nariais?
Prie įmonės prisijungiau 2005 m. Mano karjera čia prasidėjo gamyboje. Dėka tuometinės studijų programos, studijuojamas sususipažinau su CNC staklėmis, todėl pradėjęs dirbti „Staticus“, ėmiau jas programuoti.
Pradžioje planavau dirbti tik vasaros atostogų metu, nes tuo metu dar studijavau, bet netrukus planai pasikeitė – pamačiau profesinio augimo galimybes. Be to, vadovai buvo lankstūs, o tai leido man dirbti ir studijuoti tuo pačiu metu.
„Staticus“ naujokų patirtis šiandien lyg diena ir naktis skiriasi palyginus su ta, kokia buvo, kai prisijungiau aš. Tuomet buvo tikimasi, kad daugumą dalykų supras ir išspręs pats naujokas, o dabar prie komandos prisijungę specialistai gauna daug pagalbos ir paramos. Visi stengiasi padėti naujiems kolegoms greitai ir lengvai susipažinti su savo pareigomis ir įgyti pakankamai patirties sklandžiam darbui.
Ką „Staticus“ vertinate labiausiai?
Ko gero mėgstamiausias dalykas man yra bendravimas su kolegomis. Visi čia noriai dalijasi idėjomis ir žiniomis, palaiko ir padeda vieni kitiems. Dėl to mūsų darbo aplinka puikiai tinka augimui ir tobulėjimui.
Kitas geras dalykas – daugybė karjeros kelių, kuriuos galima rasti „Staticus“. Juk aš esu puikus to pavyzdys.
Su kokiomis naujomis perspektyvomis teko susidurti dirbant „Staticus“?
Mano pozicijoje kiekviena diena yra vis kitokia. Dažnai kyla skirtingų iššūkių, tačiau svarbiausia yra tai, kaip juos sprendžiame.
Susidūrėme su daug iššūkių, kuriuos reikėjo įveikti – pavyzdžiui, 2008 m. finansų krizė ir COVID-19 pandemija. Tai, kaip sugebėjome susiburti kaip komanda ir įveikti šiuos sunkumus, tikriausiai buvo viena didžiausių „aha!“ akimirkų mano profesinėje karjeroje.
Ko išmokote dirbdamas „Staticus“?
Per 18 metų, praleistų „Staticus“, visą laiką dirbau gamybos srityje, tačiau užėmiau ne vieną poziciją. Svarbiausia, ką per tuos metus išmokau, ko gero yra tai, kad visos kylančios problemos bus išspręstos. Niekada nekyla abejonių, kad surasime sprendimą. Problemos dažnai veikia tarsi akceleratoriai, nes jos verčia mus susivienyti, pasidalinti žiniomis ir rasti tinkamą atsakymą.
Kalbant apie pokyčius, susijusius su tapimu skyriaus vadovu – jie vis dar tęsiasi. Manau, kad norint būti geru vadovu, reikia ne tik kasdien augti ir tobulėti, bet ir pasitikėti kolegomis. Sakyčiau, kad tai yra pagrindinis dalykas, apie kurį tapęs vadovu turi pradėti galvoti kitaip. Man, kaip vadovui, dažnai tenka įkvėpti savo komandą spręsti problemas neduodant griežtų nurodymų. Turiu deleguoti ir palaikyti, bet ne įsakinėti – tai vidinė kova, kurią vis dar su savim kovoju.
Kas išskiria „Staticus“ kaip darbovietę?
Iš tiesų, patirties „Staticus“ negaliu palyginti su situacija kitose įmonėse, nes čia praleidau didžiąją dalį savo profesinio gyvenimo. Bet manau, kad mus išskiria tai, kad mums rūpi žmonės. Stengiamės suprasti kolegų iššūkius – jie gali būti net nesusiję su darbu – ir padėti juos spręsti. Statyba yra gana sena ir konservatyvi pramonės sritis, todėl toks mūsų požiūris yra gana išskirtinis.
Kas jums įdomiausia dirbant „Staticus“?
Mano darbe nebūna dviejų vienodų dienų. Mano komanda yra gana didelė, o atsakomybės – plačios, todėl kiekvieną dieną susiduriu su skirtingais iššūkiais. Būtent tai, manau, man yra didžiausia motyvacija darbe. Tai, kaip randame sprendimus kiekvieną kartą, kai kas nors nutinka – tiesiog įkvepia. Monotonijos čia nėra – tai darbas, kuris verčia pasitempti.
Kokiu projektu didžiuojatės labiausiai?
Tai sudėtingas klausimas. Yra daugybė projektų, kuriais didžiuojuosi: kai kurie buvo techniškai sudėtingi, kai kurie – paprastesni, bet labai kūrybiški. Visgi, ko gero, lengviausia prisiminti Vilniuje įvykdytus projektus. Gyvenu čia, todėl galiu juos matyti kad ir kiekvieną dieną, o tai – geras jausmas.
Šiek tiek papasakokite apie savo kasdienį gyvenimą už darbovietės ribų.
Pandemija ir sūnaus gimimas visiškai pakeitė mano gyvenimą. Dabar labiausiai stengiuosi auginti savo berniuką ir būti geru tėvu.