Kintančios projektų specifikacijos, medžiagų kainos ir komandų sudėtys – atrodytų, kad Sąmatos skyriaus vadovo Mangirdo Vičiaus darbe pastovumo nė su žiburiu nerasi. Kaip bebūtų, šiek tiek pasigilinus tampa aišku, kad nekintantys išlieka nuolatinis mokymasis, draugais tampantys kolegos ir atvira bei palanki darbinė aplinka. Galbūt būtent šis pastovumas (o taip pat ir ne juokais rimta teniso manija) padeda Mangirdui daryti tai, kas daugumai atrodo neįmanoma – įvertinti projektus, kurie laikui bėgant keisis ir bus įgyvendinti tik po daugelio metų.
Koks buvo jūsų pirmasis įspūdis pradėjus dirbti Staticus? Kaip rūpinatės naujais komandos nariais?
Staticus dirbu jau ilgiau, nei 10 metų. Iš pradžių įmonės gamykloje kelis mėnesius ėjau surinkėjo pareigas, o tada perėjau į jaunesniojo sąmatininko poziciją. Pamenu, kad šiek tiek jaudinausi, nes tuomet dar neturėjau brėžinių skaitymo patirties, be to, reikėjo išmokti 3D modeliavimo.
Nors įkainoti tai, apie ką neturi itin daug žinių – nemenkas iššūkis, stengiausi dirbti atsakingai, o rezultatus siųsdavau mentoriui, kuris juos patikrindavo. Iš pradžių įkainoti tereikėdavo, pvz., kokias nors vienas duris, bet įmonei augant – lygiagrečiai augo ir projektų apimtys.
Darbuotojų priėmimui šiuo metu turime labai išsamią procedūrą, įskaitant vaizdinę bei kitą pagalbinę medžiagą. Kiekvienam naujam kolegai skiriame po mentorių ir stengiamės palaikyti nuolatinį ryšį bei užtikrinti kokybišką bendravimą.
Ką Staticus vertinate labiausiai?
Du dalykus. Pirmasis – santykiai su kolegomis. Dalis jų yra tapę artimais draugais, su kuriais dažnai susitinku ir bendrauju ne tik darbo metu.
Antrasis – įmonės dydis, stabilumas ir faktas, kad ji priklauso vienai šeimai. Kadangi Staticus yra tarptautinė, savo biurų užsienyje turinti įmonė, jaudintis dėl to ar užteks darbų praktiškai netenka. Taip pat man svarbi ir galimybė susipažinti su įvairiomis kultūromis bei žmonėmis iš viso pasaulio.
Su kokiomis naujomis perspektyvomis teko susidurti dirbant Staticus?
Sąmatininko darbas yra labai įdomus, nes bent šiek tiek išmanyti būtina daugybę skirtingų dalykų. Tam, kad susidarytum bendrą vaizdą ir galėtum tiksliai numatyti projekto kainą, labai gilių žinių nereikia, bet svarbu turėti bent jau bazinį suvokimą apie tai, kaip vyksta visi procesai įmonėje. Įmonėje, kas be ko, taip pat išmokau projektų planavimo. Kadangi visko apie kurį nors konkretų projektą iš anksto žinoti neįmanoma, visada turi galimybę išmokti ko nors naujo – tuo labiau, kad visi projektai yra unikalūs.
Kuo darbas Staticus skiriasi nuo kitų įmonių?
Sakyčiau – bendravimo artumu. Kaip jau minėjau, nemaža dalis įmonėje dirbančių žmonių man yra ne tik kolegos, bet ir draugai. Staticus personalas yra visuomet pasirengęs ištiesti pagalbos ranką – pvz., galiu bet kuriuo metu paskambinti bendradarbiui ar net direktorei ir su ja kalbėtis apie man rūpimus dalykus. Mūsų santykiai yra visiškai atviri.
Kas jums darbe įdomiausia?
Man įdomiausia yra pamatyti, kaip sekasi mano įkainotiems projektams ir aiškintis, kaip jie keičiasi pradėjus juos įgyvendinti. Sąmatas rengiu projektams, kurie bus vykdomi tik po metų ar kelių, tad visada norisi sužinoti, kaip ir kodėl jie pasikeitė lyginant su pirmine sąmata. Visiškai tiksliai numatyti projekto kainos iš esmės neįmanoma dėl to, kad su laiku keičiasi tiek medžiagos, tiek jų kaina; be to, daug kas priklauso ir nuo projekto komandos. Bet kuriuo atveju, visada įdomu sužinoti ar tilpome į biudžetą. Dažniausiai pavyksta visai neblogai!
Kokiu projektu didžiuojatės labiausiai?
Labiausiai didžiuojuosi dviem projektais.
Pirmasis – 20 tūkst. kv. m. biurų pastatas FORNEBUPORTEN NÆRING Osle. Tai buvo pirmasis Staticus tokio dydžio projektas. Iš pradžių laimėti konkurso nesitikėjome – tikslas buvo tiesiog jame sudalyvauti. Pardavimų skyrius paprašė manęs parengti labai preliminarią sąmatą, bet, kadangi tuo metu turėjau šiek tiek laisvo laiko, atlikau išsamius skaičiavimus. Galiausiai, konkursą laimėjome ir tai mums buvo didelis žingsnis į priekį Skandinavijoje.
Antrasis – R26 Via Vika projektas, irgi Osle. Jis mums buvo labai įdomus dėl to, kad dirbti su panašia sistema niekam įmonėje iki tol nebuvo tekę. Projektas numatė du skirtingus fasadų tipus, vienas iš kurių buvo unikalus, vadinamasis “Close cavity”. Įkainoti tokį brangų, precedento neturintį projektą buvo tikrai nelengva, todėl didžiuojuosi, kad mums pavyko taip tiksliai numatyti jo kainą.
Papasakokite šiek tiek apie savo kasdienį gyvenimą už darbovietės ribų.
The HubTurbūt neišsiskirsiu – kaip ir dauguma žmonių, mėgstu būti su draugais ir šeima. Taip pat, bent 2-3 kartus per savaitę žaidžiu tenisą. Nesu profesionalas, bet šiai veiklai skiriu nemažai laiko ir gan rimtai nusiteikęs dalyvauju įvairiuose turnyruose. Mano mėgstamiausias žaidėjas? Rogeris Federeris (spėju, Bazelio biuras tuo apsidžiaugs).